Keturios žvakės ramiai degė ir pamažu tirpo. Buvo taip tylu, kad girdėjosi, kaip jos kalbasi.

Pirmoji sakė: „Aš esu ramybė“

Antroji sakė: „Aš esu tikėjimas“

Trečioji žvakė kalbėjo: „Aš esu meilė“

Visos šios žvakės nebeturėjo prasmės degti ir užgeso, nes žmonės jų nebemoka išsaugoti, suprasti, priimti. Susijaudinusi ketvirtoji žvakė tarė: Aš esu „Viltis“ ir kol aš degu, galima uždegti ir kitas žvakes.

Tokia mintimi pradėjome kalėdinį renginį ir visai Lavėnų socialinės globos namų bendruomenei palinkėjome, kad mūsų širdyse niekada neužgestų viltis ir kiekvienas savo Viltimi visada galėtume vėl uždegti Tikėjimą, Ramybę ir Meilę.

Artėjant gražiausioms metų šventėms turbūt kiekvienam norisi į savo namus ir širdį įsileisti kuo daugiau meilės, šilumos, gerumo… Todėl šiais metais kartu su gyventojais paruošėme pasaką apie meilę… Renginį vainikavo jausmingos dainos, Kalėdų senelio apsilankymas ir saldžios dovanėlės.