2011 m. liepos 26 d. Lavėnų socialinės globos namų gyventojai kartu su juos lydinčiais darbuotojais išvyko į taip ilgai lauktą kelionę prie jūros. Tokias išvykas kiekvienais metais organizuoja socialiniai darbuotojai.

     Į kelionę išsiruošėme ankstų rytą, visi gyventojai buvo puikiai nusiteikę, ypač Viktorija, kurios nebaugino, kad ji gali judėti tik neįgaliesiems skirtu vežimėliu, nes ji žinojo, kad jai padės darbuotojai, jos draugai Ramūnas, Antanas ir kt. Viktoras taip pat džiaugėsi, bet šį savo jausmą slėpė giliai širdyje, buvo labai nekalbus ir susikaupęs.

     Kelionė prie jūros neprailgo, truputį liūdino nesmarkus lietus. Reikėjo susirasti gražią,  jaukią vietą, kur galėtume apsistoti arčiau jūros. Po neilgo ieškojimo suradome jaukią kavinę ant jūros kranto. Su didele viltimi ėjome prašyti savininko, kad leistų pasislėpti nuo lietaus ir kad galėtume papusryčiauti. Valio! Kavinės savininkas buvo geras žmogus, jis mielai priėmė mus, leido būti kiek norime. Buvo smagu pusryčiauti stebint jūros bangas ir girdėti jos ošimą. Mūsų laimei oras išsigiedrijo, pasirodė saulė ir mes galėjome maudytis jūroje. Gera buvo jausti bangų prisilietimą. Viktorija taip pat negalėjo atsispirti tam norui ir ji, savo neįgaliomis kojomis, padedant darbuotojams, įbrido į bangas…

     Toliau kelionė tęsėsi Palangos mieste, pėsčiomis perėjome visą Basanavičiaus gatvę, pasiekėme tiltą, stovėdami ant jo  ilgai stebėjome plaukiančius laivus bei paukščių šokį. Deja, laikas nenumaldomai skubėjo, nusifotografavę jūros fone, suvalgę po skanią ir gražiai paserviruotą ledų porciją išskubėjome į  Mosėdį.

     Mosėdyje pamatėme ypatingų vaizdų, aplankėme akmenų muziejų, ilsėjomės ant nematyto dydžio akmenų, stebėjomės žmogaus rankomis sukurtą nuostabią erdvę. Šio reginio negalėjo pamiršti ir tylusis, susimastęs Viktoras, kuris kelionės metu atvėrė savo širdį.

     Apsilankėme ir daktaro Intos sodyboje. Jo sūnus maloniai sutiko mus, papasakojo kaip buvo kuriama ši sodyba, kas paskatino tai daryti. Stovėjome ant stebuklingo akmens, kuris pildo visus gerus norus.

     Grįžtant namo vakarieniavome gražioje kavinėje. Besišnekučiuojant, staiga greitkelyje pamatėme tokius vaizdus, kurių gyventojai negalės ilgai užmiršti. Greitkelyje pasirodė baikeriai ant nuostabių, plieninių, švytinčių motociklų. Buvo nuostabu ir baisu kokius jie atlikinėjo triukus, važiuodami ant vieno rato. O stebukle, jie visi susirinko į aikštelę, kurioje mes vakarieniavome. Pastatę metalinius ,,žirgus‘‘, jie kažko lūkuriavo. Paprašėme jų, kad leistų nusifotografuoti ir iš arčiau apžiūrėti jų švytinčius motociklus. Vaikinai buvo labai malonūs, jie leido liesti jų motociklus, leido net ant jų pasėdėti. Ne visi buvo drąsūs tai padaryti, tik Vytukas buvo drąsiausias ir jis su malonumu užsiropštė ant motociklo ir nors trumpai minutei pabuvo baikeriu…

     2011 m. rugpjūčio 19 d. Lavėnų socialinės globos namuose septintą kartą vyko teatro šventė, kuri šiemet buvo neeilinė, nes iš Kiemo teatro virto Kūtės teatru.

     Toks teatras buvo atidarytas paveldo saugomuose, nors ir apgriuvusiuose, tačiau didinguose  Lavėnų dvaro ūkiniuose pastatuose. Teatras pavadintas Kūtės, nes šiame krašte taip buvo vadinamas tvartas.

     Jau kelerius metus teatro šventė apjungiama  su artimųjų ir giminių švente. Lavėnų socialinės globos namų gyventojai nekantriai laukia artimųjų ir giminių suėjimo šventės.

     O pavadinama ši šventė pagal Lavėnų socialinės globos namų teatro grupės tų metų spektaklio premjerą. Šiemet Kūtės teatre – Lavėnų socialinės globos namų trupės spektaklio premjera ,,Du patys gražiausi pasaulyje dalykai“ pagal Oskaro Vaildo ,,Laimingąjį princą“. Tai jaudinanti, graži, kupina išminties pasaka apie meilę ir netektį, draugystę ir viltį, pasiaukojimą ir troškimus. Tai gyvenimo filosofija, kurią scenoje perteikė režisierius Gintaras Kutkauskas ir jo aktoriai.

     Šiaulių rajono Aukštelkės socialinės globos namų teatro grupė scenoje linksmai imitavo ,,Peliuko muzikanto“ įrašą. Jotainių socialinės globos namų aktoriai parodė ,,Auksines vestuves“. Skemų teatro grupė  – kelis epizodus apie idealią žmoną ir idealų vyrą. Nuotaikingas ir žaismingas Kupiškio socialinės globos namų aktorių spektaklis ,,Vyšnių vaišės“.

     Šventę savo dalyvavimu papuošė Pajiešmenių kaimo bendruomenės ir Pakruojo kultūros centro pučiamųjų orkestrai.

     Antroje šventės dalyje žiūrovus džiugino Naisių vasaros teatro  aktorių koncertas.

            2011 m. birželio 30 d. Lavėnų socialinės globos namuose įvyko pirmasis Lietuvos neįgaliųjų žolės riedulio turnyras, kuriame dalyvavo šešios komandos – Skemų, Kupiškio, Zarasų, Lavėnų, Linkuvos, Jotainių socialinės globos namų. Šio turnyro prizininkėmis tapo Skemų komanda – 3 vieta, Zarasų komanda – 2 vieta, o nugalėtoja – Lavėnų komanda, jai atiteko Lietuvos žolės riedulio federacijos įsteigta pereinamoji taurė.

DĖL TREČIOS VIETOS:

 KUPIŠKIS – SKEMAI ( 1 : 4 )

DĖL PIRMOS VIETOS:

LAVĖNAI – ZARASAI ( 3 : 0 )

 I vieta – LAVĖNAI

II vieta – ZARASAI

III vieta – SKEMAI

 Naudingiausiu turnyro žaidėju buvo pripažintas Linas Stočkus – 9 įvarčiai (Skemai).